Current and Perspective Approaches to the Treatment of Prolactinomas Translated title: Šiuolaikinis požiūris į konservatyvᶙ prolaktinomᶙ gydymą: problemos ir iššūkiai

Abstract

Background

Along with the presence of the 2011 Endocrine Society Clinical Practice Guidelines and numerous large-scale studies on the treatment of hyperprolactinemia of different origin, there are some unresolved questions, ambiguous and sometimes contradictory points of view regarding the management of patients with prolactinomas. This overview is devoted to the analysis of the results of modern clinical studies and the approaches towards the management of hyperprolactinemia caused by prolactinoma.

Materials and methods

A systematic research of the literature for the appropriate keywords published mainly for the last 10 years was done; also, a reference list of each selected article was analysed. We included to our review the articles reporting controversial issues or new data on the treatment of hyperprolactinemia.

Results

The review describes various problems arising during the treatment of prolactinoma. The presence of primary and secondary dopamine agonist resistance in each case requires an individual approach, and sometimes may include the use of the antineoplastic agent t emozolomide. The side effects of dopamine agonists are discussed, with quite rare ones, including valvulopathy, pathological psychological conditions and cerebrospinal rhinorrhea. The controversial issue of the duration and doses of the drug used to achieve a lasting effect in the treatment of prolactinomas is considered. There are some points connected with the frequency of relapses. Thus, recurrence is correlated to the duration of treatment with dopamine agonists, prolactin levels at diagnosis, and the initial tumor size. Metformin, somatostatin analogues, selective estrogen receptor modulators, tyrosine kinase inhibitors, inhibitors of the mammalian target of rapamycin, epidermal growth factor receptor antagonists are investigated nowadays as potential alternative methods of drug treatment of prolactinomas.

Conclusion

Drug therapy with dopamine agonists makes it possible to achieve the desired results in the vast majority of patients. However, despite the proven safety of this group of medicines, the risk of side effects should still be taken into account. The therapy regimen should be determined by the clinical course of prolactinoma and the patient’s response to treatment. Other options of treatment should be considered in patients intolerant to medical therapy, with contraindication or resistance to dopamine agonists, in the case of a malignant tumor. The presence of refractory to any of the applied methods of treatment and aggressive prolactinomas leads to the search for new drugs.

Translated abstract

Nepaisant to, kad turimos 2011 metᶙ Endokrinologijos asociacijos klinikinės praktikos gairės ( Endocrine Society Clinical Practice Guidelines) ir atlikta daugybė išsamiᶙ tyrimᶙ, kaip gydyti įvairios kilmės hiperprolaktinemiją, vis dar lieka neatsakytᶙ klausimᶙ ir kartais nesuderinamᶙ požiūriᶙ, kaip gydyti pacientus, kenčiančius nuo prolaktinomᶙ. Ši apžvalga skiriama šiuolaikiniᶙ klinikiniᶙ tyrimᶙ rezultatams apibendrinti. Taip pat siekiama apžvelgti požiūrius, kaip gydyti prolaktinomos sukeltą hiperprolaktinemiją.

Medžiagos ir metodai

Buvo atlikta sisteminė per pastaruosius 10 metᶙ publikuotos literatūros apžvalga, remiantis aktualiais raktažodžiais. Taip pat, ištirtas ir visᶙ atrinktᶙ straipsniᶙ nuorodᶙ sąrašas. Į šią apžvalgą įtraukti ir tie straipsniai, kuriuose keliamos kontroversiškos problemos ar pateikiama naujᶙ duomenᶙ apie hiperprolaktinemijos gydymą.

Rezultatai

Šioje apžvalgoje atskleidžiami įvairūs kylantys prolaktinomᶙ gydymo sunkumai. Dėl pirminiᶙ ir antriniᶙ dopamino agonistᶙ pasipriešinimo apraiškᶙ kiekvienu atveju reikia individualaus sprendimo, ir kartais šio sprendimo dalis gali būti antineoplastinio agento temozolomido ( temozolomide) vartojimas. Dopamino agonistᶙ šalutiniai poveikiai jau aptarti; aprašyti net ir tokie reti atvejai, kaip antai valvulopatija, patologinės psichologinės būklės ar cerebrospinalinė rinorėja. Šiame straipsnyje svarstomas probleminis klausimas, kokia turėtᶙ būti vaistᶙ vartojimo trukmė ir dozės, kad būtᶙ pasiektas ilgalaikis prolaktinomᶙ gydymo efektas, nes kai kurie gydymo aspektai yra susiję su recidyvᶙ dažniu. Jie galimai susiję su gydymo dopamino agonistais trukme, nustatytu prolaktino lygiu ir pradiniu auglio dydžiu. Metforminas, somatostatino analogai, selektyvūs estrogeno receptoriᶙ moduliatoriai, tirozino kinazės inhibitoriai, žinduoliᶙ tiksliniai rapamicino inhibitoriai bei epidermio augimo faktoriaus receptoriᶙ antagonistai šiuo metu yra tiriami kaip galimos prolaktinomᶙ gydymo alternatyvos.

Išvados

Medikamentinis gydymas dopamino agonistais leidžia pasiekti norimᶙ rezultatᶙ gydant daugumą pacientᶙ. Tačiau nors šios medikamentᶙ grupės saugumas įrodytas, vis dėlto reikėtᶙ atsižvelgti į gretutiniᶙ efektᶙ pavojᶙ. Sprendimą dėl gydymo terapijos reikėtᶙ priimti, atsižvelgiant į klinikinę prolaktinomos gydymo eigą bei paciento reakciją į gydymą. Svarbu apsvarstyti ir kitas gydymo alternatyvas, jei pacientas netoleruoja gydymo medikamentais, jei, gydant piktybinį auglį, atsiranda kontraindikacijᶙ ar būna pasipriešinimas dopamino agonistams. Tiems atvejams, kai nustatomas atsparumas bet kuriam taikytam gydymo metodui ir agresyvioms prolaktinomoms gydyti reikia sukurti naujᶙ vaistᶙ.